Mokėjimų balansas (BOP) yra pagrindinis šalies ekonominės padėties, palyginti su likusiu pasauliu, rodiklis. Bet koks disbalansas, nesvarbu, ar jis yra deficitas, ar perteklius, reikalauja koregavimo, kad būtų atkurta pusiausvyra. Vienas iš veiksmingų būdų kompensuoti MB disbalansą yra pinigų politikos metodas. Skirtingai nuo tradicinių metodų, orientuotų į prekybą ir finansines operacijas, monetarinis metodas pabrėžia pinigų pasiūlos, palūkanų normų ir bendros pinigų politikos vaidmenį darant įtaką mokėjimų balansui.
Piniginis požiūris į mokėjimų balanso koregavimą pabrėžia, kaip pinigų politika ir pinigų pasiūlos pokyčiai veikia pusiausvyrą, taip pat palūkanų normų ir valiutos vertinimo poveikį. Šio požiūrio supratimas atskleidžia, kaip pinigų politika gali būti galinga priemonė tarptautiniam finansiniam stabilumui palaikyti.
Koks yra piniginis požiūris į mokėjimų balansą?
Piniginis požiūris į MB koregavimą rodo, kad MB pusiausvyra – nesvarbu, perteklius ar deficitas – iš esmės yra pinigų reiškinys. Tai reiškia, kad bet koks mokėjimų balanso disbalansas atsiranda dėl neatitikimo tarp pinigų pasiūlos ir pinigų paklausos šalyje.
Pagrindinis principas
Pagrindinė idėja yra ta, kad BOP deficitas atsiranda tada, kai pinigų pasiūla viršija pinigų paklausą, todėl perteklinės išlaidos importui ir užsienio investicijoms. Ir atvirkščiai, MB perteklius susidaro, kai pinigų paklausa viršija jų pasiūlą, todėl kaupiasi užsienio valiutos atsargos, nes tarptautiniai sandoriai į šalį atneša daugiau lėšų.
Šis metodas pagrįstas įsitikinimu, kad MB disbalansas yra laikinas ir galiausiai pasitaisys, kai pasikeis pinigų sąlygos. Pavyzdžiui, sumažinus užsienio atsargas, reaguojant į MB deficitą, sumažės vidaus pinigų pasiūla, o tai savo ruožtu sumažins importo paklausą, padės atkurti MB pusiausvyrą ir galiausiai subalansuos tarptautines sąskaitas.
Mokėjimų balanso koregavimo piniginio metodo sudedamosios dalys
Piniginis metodas apima keletą pagrindinių komponentų, kurie lemia, kaip pinigų rinka sąveikauja su tarptautinėmis sąskaitomis, kad būtų ištaisytas disbalansas.
Pinigų paklausa ir pasiūla
Pagal piniginį metodą MB disbalansas gali būti išreikštas naudojant paprastą lygtį:
\(B = M_d – M_s \)
Kur:
- \( B \) reiškia mokėjimų balansą.
- \(M_d \) reiškia pinigų paklausą.
- \(M_s \) reiškia pinigų pasiūlą.
Šioje lygtyje mokėjimų balansą lemia skirtumas tarp pinigų paklausos ir pinigų pasiūlos. Jei pinigų paklausa viršija pasiūlą (\( M_d > M_s \)), gaunamas BOP perteklius. Ir atvirkščiai, jei pinigų pasiūla viršija paklausą (\( M_s > M_d \)), atsiranda MB deficitas.
Užsienio valiutos rezervų vaidmuo
Pinigų požiūriu užsienio valiutos atsargos atlieka svarbų vaidmenį mokėjimų balanso savaiminio koregavimo mechanizme. Dėl MB deficito sumažėja užsienio valiutos atsargos, o tai galiausiai sumažina pinigų pasiūlą. Šis pinigų pasiūlos sumažėjimas turi keletą padarinių:
Vidaus kainų mažėjimas: Mažėjant pinigų pasiūlai, mažėja vidaus paklausa, todėl kainos krenta.
Padidėjęs eksportas: Mažesnės vidaus kainos daro šalies prekes konkurencingesnes tarptautinėje rinkoje, o tai skatina eksportą.
Sumažintas importas: Sumažėjus perkamajai galiai, mažėja importo, todėl mažėja prekybos atotrūkis.
Panašiai, esant BOP pertekliui, padidėję užsienio valiutos atsargos padidina vidaus pinigų pasiūlą. Dėl to kainos kyla, didėja importas ir mažėja eksportas, galiausiai pašalinamas perteklius.
Kaip palūkanų normos įtakoja BOP koregavimus
Palūkanų normos yra viena iš galingiausių pinigų politikos priemonių ir atlieka pagrindinį vaidmenį nustatant pinigų balanso koregavimą. Panagrinėkime, kaip palūkanų normų pokyčiai veikia mokėjimų balansą.
Palūkanų normos koregavimas ir kapitalo srautai
Palūkanų normos turi įtakos kapitalo judėjimui tarp šalių. Didesnės palūkanų normos pritraukia užsienio investicijas, o tai lemia kapitalo įplaukas, o mažesnės palūkanų normos gali sukelti kapitalo nutekėjimą. Šie srautai tiesiogiai veikia BOP:
Didesnės palūkanų normos: Kai šalis padidina palūkanų normas, ji tampa patrauklesnė užsienio investuotojams, ieškantiems geresnės grąžos. Dėl to atsiranda užsienio lėšų įplaukos, o tai pagerina MB finansinę sąskaitą.
Mažesnės palūkanų normos: Ir atvirkščiai, jei šalis sumažina savo palūkanų normas, kapitalas gali ištekėti ieškoti geresnės grąžos kitur, o tai pablogins MB. Šis nutekėjimas taip pat sumažins užsienio atsargas ir turės įtakos bendrai pinigų pasiūlai.
Ryšys tarp pinigų pasiūlos ir palūkanų normų
Pinigų pasiūlos pokyčiai taip pat gali turėti įtakos palūkanų normoms. Pavyzdžiui, pinigų pasiūlos sumažėjimas dėl MB deficito gali padidinti palūkanų normas, todėl taupymas tampa patrauklesnis, sumažėja išlaidos ir skatinamos daugiau užsienio investicijų. Tai padeda atkurti BOP pusiausvyrą.
Ir atvirkščiai, pinigų pasiūlos padidėjimas dėl MB pertekliaus gali lemti palūkanų normų kritimą, mažinti užsienio investicijas ir paskatinti vidaus išlaidas, kurios galiausiai padeda ištaisyti perteklių.
Piniginio požiūrio savikorekcinis mechanizmas
Piniginio požiūrio pagrindas yra savikorektūros mechanizmas, pabrėžiantis, kad MB disbalansas yra laikinas ir gali natūraliai koreguotis keičiantis pinigų kintamiesiems.
Savęs korekcijos pavyzdys: BOP deficitas
Apsvarstykite šalį, kurioje yra MB deficitas:
Užsienio atsargų mažėjimas: Dėl deficito sumažėja užsienio atsargos.
Pinigų pasiūla traukiasi: Užsienio atsargų mažėjimas lemia vidaus pinigų pasiūlos mažėjimą.
Vidaus kainų kritimas: Sumažėjus pinigų pasiūlai, mažėja bendros išlaidos, o tai mažina vidaus kainas.
Eksportas didėja: Dėl mažesnių kainų vietinės prekės atpigina tarptautinėse rinkose, todėl didėja eksportas.
Importo mažėjimas: Tuo pačiu metu krenta gyventojų perkamoji galia, todėl mažėja importo.
Ši įvykių seka palaipsniui koreguoja deficitą ir padeda šaliai grįžti prie BOP pusiausvyros.
Savaiminio korekcijos pavyzdys: BOP perteklius
BOP pertekliaus atveju:
Užsienio atsargų padidėjimas: Perteklius padidina užsienio atsargas.
Pinigų pasiūla didėja: Didėjantys rezervai plečia vidaus pinigų pasiūlą.
Vidaus kainos kyla: Kai apyvartoje yra daugiau pinigų, didėja paklausa, o tai didina vidaus kainas.
Eksporto mažėjimas: Dėl aukštesnių kainų vietinės prekės tampa mažiau konkurencingos tarptautiniu mastu, todėl sumažėja eksportas.
Importo padidėjimas: Tuo tarpu dėl padidėjusios perkamosios galios didėja užsienio prekių paklausa, todėl didėja importas.
Šis procesas automatiškai sumažina perteklių ir perkelia BOP į pusiausvyrą.
Valiutos vertinimo vaidmuo atliekant MB koregavimus
Valiutos vertinimas yra dar vienas svarbus veiksnys taikant piniginį metodą koreguojant mokėjimų balansą. Šalies valiutos vertė tiesiogiai veikia tiek prekybos balansą, tiek kapitalo srautus.
Devalvacija ir BOP korekcija
Šalis, kuri susiduria su MOK deficitu, gali nuspręsti devalvuoti savo valiutą. Devalvacija atpigina eksportą užsienio pirkėjams, o importą – vietiniams vartotojams, o tai padeda:
- Padidinkite eksportą: Pigesnis eksportas tampa konkurencingesnis, didėja pardavimai užsienyje.
- Sumažinti importą: Brangesnis importas mažina paklausą, o tai padeda sumažinti MB deficitą.
Perkainojimas ir BOP pertekliaus valdymas
Kita vertus, šalis, turinti nuolatinį BOP perteklių, gali perkainoti savo valiutą. Dėl šio veiksmo eksportas brangs, o importas – pigesnis, todėl:
- Sumažinti eksporto konkurencingumą: Didesnės eksporto kainos daro juos mažiau patrauklius, todėl sumažėja perteklius.
- Skatinti importą: Pigesnis importas didina užsienio prekių paklausą, padeda subalansuoti mokėjimus.
Išvada
Piniginis požiūris į mokėjimų balanso koregavimą suteikia pagrindą suprasti, kaip pinigų politika, pinigų pasiūla ir palūkanų normos sąveikauja siekiant ištaisyti MB disbalansą. Pinigų pasiūlos koregavimas, užsienio atsargos, palūkanų normos ir valiutos vertinimas atlieka svarbų vaidmenį atkuriant pusiausvyrą.
Šis požiūris pabrėžia pinigų valdžios institucijų svarbą valdant šalies ekonominius santykius pasauliniu mastu. Koreguodami pinigų pasiūlą, palūkanų normas ir valiutos vertinimą, centriniai bankai gali susidoroti su pasaulio ekonomikos sudėtingumu ir išlaikyti finansinį stabilumą.
Koks yra piniginis požiūris į mokėjimų balansą (BOP)?
Piniginis metodas paaiškina BOP disbalansą dėl šalies pinigų pasiūlos ir paklausos neatitikimų. Perteklius susidaro, kai pinigų paklausa viršija pasiūlą, o deficitas atsiranda, kai pasiūla viršija paklausą.
Kaip taikant pinigų metodą sprendžiamas MB deficitas arba perteklius?
Jame pabrėžiami savikoregavimo mechanizmai, kai deficitas mažina užsienio atsargas ir pinigų pasiūlą, mažina importą ir didina eksportą. Ir atvirkščiai, perteklius didina atsargas ir pinigų pasiūlą, didina importą ir mažina eksportą.
Kokį vaidmenį užsienio valiutos atsargos atlieka pinigų požiūriu?
Užsienio valiutos atsargos veikia kaip balansavimo priemonė. Deficitas mažina atsargas, mažina pinigų pasiūlą ir išlaidas, o perteklius didina atsargas, plečia pinigų pasiūlą ir didina importą.
Kaip palūkanų normos veikia mokėjimų balansą?
Didesnės palūkanų normos pritraukia užsienio kapitalą, didindamos įplaukas gerina MB. Dėl mažesnių palūkanų normų gali nutekėti kapitalas ir pablogėti MB. Palūkanų normų reguliavimas padeda reguliuoti šiuos srautus.
Kaip valiutos vertinimas paveikia MB koregavimus?
Valiutos nuvertinimas padeda koreguoti deficitą, nes eksportas pigesnis, o importas brangesnis. Perkainavimas naudojamas pertekliui valdyti, branginant eksportą ir skatinant importą.
Koks yra pinigų korekcijos mechanizmas?
BOP disbalansas koreguojasi natūraliai, nes užsienio atsargų pokyčiai daro įtaką vidaus pinigų pasiūlai, o tai daro įtaką kainoms, importui ir eksportui, laikui bėgant atkuriant pusiausvyrą.
Kodėl pinigų politikos metodas yra svarbus politikos formuotojams?
Ji suteikia pagrindą valdyti MB disbalansą koreguojant pinigų politiką, pvz., pinigų pasiūlą, palūkanų normas ir valiutos vertes, užtikrinant finansinį stabilumą ir tvarų prekybos balansą.
Ačiū, kad skaitėte! Pasidalykite ja su draugais ir paskleiskite žinias, jei jums tai buvo naudinga.
Laimingo mokymosi su MASEconomics