Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus įžanginė kalba per 2024 m. gruodžio 16 d. Vilniuje vykstančią metinę ekonomikos konferenciją, kurios tema – atsparumo pasauliniams geopolitiniams pokyčiams ramsčiai.
Konferencijoje svarstoma, kokie svarbiausi iššūkiai kyla Europai ir kaip juos įveikti, kaip tolesnė integracija galėtų padėti sustiprinti ekonominį Europos potencialą ir atsparumą, įskaitant atsaką į geopolitinį susiskaidymą ir šio susiskaidymo ekonominį poveikį, strateginio savarankiškumo stiprinimą ir pramonės (įskaitant gynybos) pajėgumų didinimą.
Daugiau informacijos apie konferenciją.
Pranešimas skaitytas anglų kalba, šis tekstas nėra kalbos nuorašas.
Gerbiamasis Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, Gerbiamasis Finansų Ministre Rimantai Šadžiau, Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės atstovai, garbūs svečiai, ponios ir ponai,
Nuoširdžiai sveikinu visus susirinkusius į Lietuvos banko ekonomikos konferenciją. Renginys neeilinis. Jis skirtas euro, mūsų bendrosios valiutos, dešimtmečiui Lietuvoje paminėti. Renginys tarptautinis, todėl dabar pereisiu prie anglų kalbos.
Gerbiamas Europos centrinio banko pirmininke Christine Lagarde, gerbiamas Europos Komisijos narys Valdi Dombrovski, valdytojai, ambasadoriai, gerbiami svečiai, ponios ir ponai!
Man didelė garbė ir malonu pasveikinti jus šioje istorinėje vietoje. Esame Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose. Nuo pat Didžiosios Kunigaikštystės – šiuolaikinės Lietuvos pirmtakės – laikų rūmai stovėjo kaip geopolitinis ir ekonominis centras.
Proga, kuri šiandien mus surenka, yra ypatinga. Prieš 10 metų Lietuva prisijungė prie euro. Tai taip pat ir ekonominis, ir geopolitinis orientyras.
Todėl šiandienos konferencijos tema – Atsparumo ramsčiai tarp globalių geopolitinių poslinkių – neatsitiktinė. Tai kvietimas apmąstyti aktualiausius iššūkius Lietuvos ir Europos ekonomikai. Ir, svarbiausia, kaip galime juos įveikti.
Įstojimas į euro zoną neįvyksta per vieną naktį. Arba, kaip įrodo Lietuvos patirtis, vieną kartą pabandžius. Ekonominiai ir teisiniai kriterijai yra griežti, todėl įstojimas reikalauja daug pastangų.
Šios kelionės metu svarbūs ir veiksmai, ir žodžiai. Norėčiau nuoširdžiai padėkoti jums, Christine. Už palaikymą ir nuoseklią narystės euro zonoje viziją, kai 2013 m. lankėtės Lietuvoje. Tada, einant TVF generalinio direktoriaus pareigas.
Gerbiama Kristina, ačiū Pagarbiai!
Lietuvos kelionė buvo ne tik reikli, bet ir kolektyvinė. Bendros valiutos įvedimas yra nepajėgus vienai institucijai. Norėčiau visiems išreikšti savo padėką. Jūsų šviesus protas ir stipri valia leido tai padaryti.
Ačiū!
Ir sveikiname visus Lietuvos žmones ir mus visus su šiuo 10 metų jubiliejumi!
Aš matau narystę euru kaip vieną iš kertinių akmenų. Lietuvos strateginės ir ryžtingos euroatlantinės integracijos dalis nuo 90-ųjų.
Lietuva yra sena Europos šalis. Kieno vardas pirmą kartą oficialiai paminėtas daugiau nei prieš tūkstantį metų. Nepaisant gana ankstyvo pasirodymo Europos žemėlapyje, Lietuvos politinė ir ekonominė raida nebuvo nuolatinė. Ir per pastaruosius 200 metų mūsų šalis buvo nepriklausoma ir suvereni mažiau nei 60 metų.
Įstojimas į Europos Sąjungą, NATO, Šengeno erdvę yra reikšmingi įvykiai. Jie rodo, kad Lietuvos ryšių su euroatlantiniais draugais tvirtinimas ir gilinimas buvo nuoseklus. Prisijungimas prie euro zonos buvo dalis mūsų nuolatinio tikslo didinti ekonominį ir geopolitinį atsparumą.
Gerbiami svečiai,
Euras buvo vienas geriausių ekonominių sprendimų per pastaruosius 30 metų. Tai atnešė apčiuopiamos ekonominės naudos žmonėms.
Prieš 10 metų prie euro slenksčio Lietuvos ekonomika turėjo būti ir buvo gerai subalansuota.
O euras dabar mus dar labiau stiprina. Prie prekybos plėtros prisidėjo euras. Finansinis stabilumas buvo sustiprintas pašalinus valiutų neatitikimus ir išplečiant likvidumo valdymo priemones.
Euras sumažina riziką mūsų ekonomikai. Tai labiausiai išryškėja krizinėse situacijose.
COVID-19 pandemijos metu, nepaisant visiško ekonominės veiklos sustabdymo ir didžiulio netikrumo dėl ateities, tarptautinės kapitalo rinkos Lietuvai skolino žemomis palūkanomis.
Tai ne tik padėjo išvengti ekonomikos nuosmukio, bet ir visiškai prieštarauja BVP praradimui, kurį patyrėme per gilią pasaulinę finansų krizę.
Lietuva sustiprino savo geopolitinį atsparumą ir ekonominį stabilumą, įsivedusi eurą.
Įvesdama eurą Lietuva pademonstravo, kad Europos projektas yra patrauklus. Jos ekonominio stabilumo ir geopolitinės sanglaudos tikslai ir toliau yra patrauklūs.
Ponios ir ponai,
Euro dešimties metų sukaktis Lietuvoje suteikia galimybę pažvelgti į ateitį. Ir nukreipti jį kurdami norus. Taigi, ko aš linkiu mūsų bendrai valiutai?
Jean Monnet pasakė: „Tęskite, tęskite, Europos žmonėms nėra kitos ateities, išskyrus Sąjungą. “
Norėčiau pridurti, kad mūsų bendra valiuta neribotą laiką teiks naudą žmonėms. O čia, Lietuvoje, einame geroje trajektorijoje.
Antras mano noras yra, kad mes ne tik ir toliau išliktume kartu, bet ir toliau gilintume savo integraciją: gerintume savo bendrosios rinkos veikimo būdą, didintume augimą ir našumą bei stiprintume institucinius gebėjimus. Tai ne tik ekonominiai dalykai. Žinoma, ne dėl nepagrįstos Rusijos invazijos į Ukrainą.
Esu tikras, kad šiandien turėsime daug ką pasakyti apie šiuos ir kitus atsparumo ramsčius.
Čia sustoju ir dar kartą sveikinu mus visus su euro 10-mečiu Lietuvoje.
Ačiū!