Lietuvos bankas pratęsė su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) 2020 m. pasirašytą dvišalio skolinimo susitarimą, pagal kurį centrinis bankas prireikus Fondui suteiktų iki 297 mln. Eur paskolų iš savo finansinio turto. Tokie dvišaliai susitarimai su finansiškai pajėgiomis valstybėmis yra atsarginė TVF finansavimo priemonė, jei Fondui pritrūktų turimų išteklių sprendžiant globalių iššūkių keliamas problemas.
Susitarimo galiojimas pratęstas iki tada, kol įsigalios TVF šalių narių kvotų padidinimas pagal 16-ąją kvotų peržiūrą, arba iki 2027 m. gruodžio 31 d., priklausomai nuo to, kuri data bus ankstesnė.
Pagrindinis ir nuolatinis TVF lėšų šaltinis yra šalių narių kvotos. Jų suma dabar siekia 477 mlrd. specialiųjų skolinimo teisių (SST, apie 596 mlrd. Eur) ir sudaro beveik pusę visų TVF išteklių. Papildomus TVF išteklius, jei prireikia, šalys narės suteikia per daugiašalius (Lietuva prie šio šaltinio neprisideda) ir dvišalius skolinimo TVF susitarimus, sudaromus su TVF.
2023 m. gruodžio 15 d. TVF užbaigė 16-ąją TVF kvotų peržiūrą – nuspręsta padidinti kvotas 50 proc. ir atitinkamai sumažinti papildomus TVF išteklius: mažinti daugiašalių susitarimų apimtį ir nebetęsti dvišalių susitarimų, taip sustiprinant kvotų reikšmę bendrame TVF išteklių pakete. Siekdamas užtikrinti Fondo išteklių tęstinumą pereinamuoju laikotarpiu, iki kvotų padidinimas bus įgyvendintas, TVF inicijavo laikiną 2020 m. dvišalių susitarimų pratęsimą.
Dvišaliais susitarimais, kurie yra vieni iš atsarginių TVF finansavimo šaltinių, valstybės įsipareigoja prireikus paskolinti Fondui už skolinimo metu nustatomas palūkanas. Pagal dvišalius susitarimus valstybės TVF skolina tik tada, jei Fondui neužtenka turimų išteklių reikiamam skolinimo pajėgumui užtikrinti – visų pirma valstybių kvotų ir daugiašalės skolinimo priemonės lėšų. Iki šiol pagal dvišalius susitarimus Fondas skolinosi tik vieną kartą – per pasaulinę finansų krizę 2009 m.
Lietuvos prisijungimas prie dvišalių susitarimų yra kartu ir Lietuvos pažangos pripažinimas, nes tokie susitarimai sudaromi tik su finansiškai patikimomis valstybėmis. Dvišalius susitarimus su Fondu gali sudaryti tik šalys, dalyvaujančios įgyvendinant TVF Finansinių operacijų planą, į kurį įtraukiamos pakankamai stiprią išorės poziciją turinčios šalys. Lietuva prie TVF Finansinių operacijų plano prisijungė 2018 m., todėl galėjo prisijungti ir prie 2020 m. sudaromų naujų TVF dvišalių susitarimų.
Lietuvos banko dalyvavimas TVF dvišalio skolinimo mechanizme prisideda prie Lietuvos įtakos ir matomumo Fonde ir tarptautinėje bendruomenėje stiprinimo. 2020 m. dvišalio skolinimo mechanizme Lietuva dalyvauja kartu su 42 TVF šalimis narėmis, įskaitant Šiaurės ir Baltijos šalių regiono partneres Estiją, Švediją, Daniją, Suomiją ir Norvegiją, kaimynę Lenkiją, ES ir euro zonos šalis.
Lėšos pagal Lietuvos banko ir TVF dvišalį susitarimą būtų skiriamos iš Lietuvos banko finansinio turto, tad tai neturėtų jokios įtakos valstybės biudžetui, įsipareigojimams ar skolai.
TVF yra 191 valstybę jungianti organizacija, skatinanti tarptautinę prekybą, aukštą užimtumą ir tvarų ekonomikos augimą bei prisidedanti prie finansinio stabilumo stiprinimo ir skurdo mažinimo pasaulyje. Lietuva TVF narė yra nuo 1992 m.